raminti

raminti
ramìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr., rãminti, -ina, -ino; N, M caus. rimti. 1. SD157 guosti, maldyti: Pareis pareis – ramìna tuos tėvus Jrb. Save viltimi ramìnti BŽ226. Tėvas ją ramina, glosto petelius ir apgaut ketina įkyrius piršlius S.Nėr. Ramìnk seną motinėlę, kad ji negailėtų (d.) Smn. Iš šalių joja po du broleliu, sesulę ramýdami (d.) Dg. Cit, neverki, mergužėle, ramìnk savo širdužėlę JV424. Meski žagrelę, imki smuikelį, ramìnk mano širdelę JD175. Pradėj[o] rinktis sau mergelę širdelei ramýtie (d.) Drsk. O kas ramìs siratą vieną? DrskD221. Žmogus tikrai galėtų nusimint, idant jo tai neramìntų, jog V. Christus yra toli stipresnis už veliną DP119. ^ Daina širdį ramina, daina skausmą mažina TŽV602(Al). Darbas mane ramina, darbas gydo J.Gruš. Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina KrvP(Sdb).
ramìnamai adv.: Nustebęs Romas tik žiopčiojo, bet Rapolas raminamai patapšnojo jam per petį rš. Miškas ošė ramìnamai NdŽ. | refl. intr., tr.: Raminkitės, klausykit mano patarimo LzP. Blaiviai žiūrėkime į faktus ir nesiraminkime nepagrįstomis viltimis J.Gruš. Raminamės, kad daugiau tai nepasikartos V.Myk-Put. Lengvinos vargus, šluostės prakaitą ir liūdną širdį ramìnos BM55(Žb). Raminkitės ir jūs nelaimėje tokia ar dar geresne mintimi rš. Juo raminuos dūsavime KN232. Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim brš.
2. Q67,611,635, [K], LL60,73, DŽ daryti ramų, tramdyti, malšinti, tildyti: Ramìnk vaikus, labai triukšmauja DŽ1. Tik tu ramink mane, jeib aš su savo staigumu nesudarkyčiau viso savo žygio Vd. Kurs … Christaus meilę gauna, irgi ramina savo kūną Mž274. | refl.: Vaikai, ramykitės, tuoj būsit apeiliuoti diržu! Dg. Ramìnkis patsai, berneli, juk manę mylėt nebgali JD615. ║ neleisti ką daryti, drausti: Raminti, kūną varžyti I. | refl.: Ir žmogus per visus amžius turi ramintis irgi draustis PK58. 3. BŽ31, DŽ lengvinti, mažinti, šalinti, naikinti: [Aguona raudonoji] varo prakaitą ir ramina skausmus rš. Ilžė davė Grėtei raminančios arbatos I.Simon. Skausmų raminamasis vaistas rš. Idant žodžiai jo daugesn rūstybę ramintų, o neg ją judintų DP131. | Ramink tu mūsų klapatus PK135. | refl.: Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso Žem. 4. džiuginti, linksminti: Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados ramìnęs, visados mylėjęs A.Baran. Ir priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramìno A.Baran. Žalia ir žydra spalva daugumą žmonių ramina rš. ×5. refl. (sl.) tenkintis, rimti: Mes nesiraminsime pasiektais laimėjimais sp. \ raminti; apraminti; nuraminti; paraminti; suraminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • raminti — rami̇̀nti vksm. Rami̇̀nk vaikùs, labai̇̃ triukšmáuja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • raminimas — ramìnimas sm. (1) K, DŽ 1. → raminti 1: Raminimu žmogui teikiame paguodą rš. Kai žmogus tikrai serga, ramìnimais nepagydysi Sb. Atstok su raminimais nelįsk akysna! V.Krėv. Jis žinojo, kad liaudžiai reikia ne raminimų, o teisybės rš. 2. →… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rimdyti — 1 rìmdyti, o, ė NdŽ; Sut 1. žr. raminti 2: Klystantį svietą rimdo brš. 2. tr. tildyti: Tu, kuris valdai kalnus išaukštintus, marių vandenis rimdai pakrutintus SGII31. 3. Aln žr. raminti 3. rimdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tildyti — tìldyti, o (tìldžia), ė tr. K, KŽ; N caus. tilti. 1. daryti tylesnį, tylų: Tìldyti sparnų šnaresį NdŽ. Dešine ranka užgauna [kanklių] stygas, o kaire tildžia, uždėdamas pirštus ant stygų LTII104. 2. M.Valanč, Žvr, Ėr daryti, kad nutiltų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žaizda — 1 žaizdà sf. (4) K, LsB223, K.Būg, J.Jabl, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ, LTEXII463; Q631, CII1018, H, R, Sut, N, S.Dauk, L, LL203, ŠT209,212, LEVIII77, ŽŪŽ47 sužalota odos arba gleivinės vieta: Pjautinė, skiepų, šautinė (kulkos) žaizdà NdŽ. Žaĩzdą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aitauti — aitauti, auja ( auna), avo tr. 1. Srj raminti, glostyti, maldyti. 2. papirkinėti, užglostinėti: Kol aitauna jį – neišduos policijai, o kai užpyks, tai ir išduos Rdm. aitauti; nuaitauti; praaitauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • amavoti — ×amavoti, oja, ojo (hibr.) tr. žadinti, raminti, maldyti: Jį amavok kap mažą vaiką Smn. Tu šį vaiką tai baisiai ir myli – amavoji ir amavoji Užp. ║ refl. gerintis: Prie šito šunio labai reikia amavotis Km …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apraminti — apramìnti tr. N, Sut 1. DŽ1 kiek paguosti, numaldyti: Aš bandžiau senutę apraminti rš. Jie buvo septyni, ir tas juos kiek apramino J.Gruš. Aplink vežimą sustojusių vyrų apramintas, nustojau ašarojęs rš. | refl. Ad: Apsiraminaũ, kap jy parej[o]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bolavinti — ×bolãvinti, ina, ino (brus. бaлaвaць, l. bałować) tr. žadinti, šnekinti, raminti: Bolãvink Marytę, kad neverktų Lš. Bolãvina lyg mažą vaiką Pns …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”